Tai tokia neatsitiktinė žodžio reikšmės ir jo raiškos sąsaja, kai reikšmė turi atramą darinio sandaroje. Darybiškai motyvuotais žodžiais (pvz., „druskinė", „kepalas"), skirtingai nuo nemotyvuotų („druska", „kepti"), ne tik pavadinamas norimas pasakyti dalykas, bet ir nurodomas to dalyko ryšys su kitu dalyku.