Tai morfeminio žodžių su(si)darymo atmaina, kurią lemia darybos formanto* pobūdis. Lietuvių kalbos žodžių daryboje skiriami keturi pagrindiniai: 1) prefiksacija – priešdėlių vediniai, 2) paradigmacija (fleksinė derivacija) – galūnių vediniai, 3) sufiksacija – priesagų vediniai, 4) kompozicija – dūriniai. Pirmieji trys dažnai vadinami bendru derivacijos vardu. Žodžių darybos būdų skyrimas skirtingų autorių darbuose gali įvairuoti.

• Aprašymą žr. atskirai.